Sveikos! Šįsyk noriu Jums papasakoti apie knygą, kuri yra tikrai verta žmonių dėmesio. Galbūt iš pradžių ji pasirodys nerimta ar vaikiška, bet ją perskaitę - tokią nuomonę pakeisite! :)
Karštą
besibaigiančios vasaros vakarą berniukai Osis ir Tomis sugalvojo
pažaisti. Osis kumštyje laikė raudoną metalinį gaisrinės automobiliuką.
Jis žvilgtelėjo į greta stovintį Tomį, šis linktelėjo. Osis sviedė
žaisliuką į jūrą. Broliukai akylai stebėjo, kaip žaisliukas krinta į
jūrą. Kai vanduo automobiliuką prarijo, berniukai pasilenkė prie pat
uolos krašto ir pasiruošė šuoliui. Berniukai žemyn galva nuo olos šoko į
jūrą. Jų žaidimo tikslas buvo paimti automobilį. Osis pirmą kartą
laimėjo žaidimą ir rado žaislą. Bet, Tomis nepasidavė ir surikęs pasakė,
kad automobilį rado ne kas kitas, o jis. Bet Tomio rankose automobilio
nebuvo. Rankose jis laikė dumblių aptrauktą keturkampį daiktą. Tai buvo
labai sena skrynelė. Berniukai skrynelę nusinešė namo ir parodė
seneliui, nes atidaryti jos, jie neišdrįso. Senelis atidžiai apžiūrėjo
skynutę ir padarė išvadą, kad ji labai, labai sena. Berniukams galvoje
sukosi tik vienas žodis: LOBIS. Jie galvojo, kad skrynelėje yra lobis,
bet jų mintys nepasitvirtino. Senelis atidarė skrynelę ir joje rado
dailiai išraitytą tekstą:
"Linksmų Kalėdų mažajai Adai. Tavo brolis Mikalojus". Berniukai
buvo nusivylę, nes tikėjosi ten rasti lobį. Senelis suprato, kad
istoriją apie Adą ir Mikalojų, jau buvo girdėjęs, nes jam ją pasakojo jo
senelis. Berniukų senelis, visada galvojo, kad istoriją kurią
papasakojo jo senelis, buvo tik pasaka. Pasirodo, kad tai tikrų
tikriausia istorija. Berniukai nekantravo išklausyti istoriją apie Adą
ir Mikalojų, bet senelis prieštaravo. Jis tvirtino, kad ši istorija yra
labai, labai ilga, ir jo anūkai, nesugebės jos išklausyti nuo pradžios
iki galo. Bet Osis su Tomiu nepasidavė ir prašė senelio, kad šis jiems
viską papasakotų. Senelis sutiko.
"Uolėtojoje
saloje, kurioje gyveno Pukių šeima, medžių gali sakyt, nebuvo. Tik
kelios žemos pušelės puošė mažą įlankėlę, kur kiūtojo kukli trobelė,
Joje tebuvo valgomasis su virtuve ir vienas miegamasis.
Kieme
stovėjo ūkinis pastatas, kuriame buvo malkinė, per vidurį sauna, o
kitame gale - išvietė. Šalia buvo įrengta nedidelė pastogė vištoms.
Dabar ji stovėjo tuščia. Statiniai nedažyti ir smarkiai apšiurę, bet vis
dėl to atitiko savo paskirtį", - taip buvo pradėtas senelio
pasakojimas.
Šioje
knygoje pagrindinis herojus Mikalojus, patirs daug netekčių, pažins
daugybę žmonių, palapčiomis gamins žaislus rusčiojo staliaus Izaoko
dirbtuvėse, jam teks apkeliauti užpustytus Suomijos kaimelius ir netgi
prisijaukinti pulkelį laukinių elnių - viskas vardan nepaprasto
Mikalojaus troškimo.
Šio
sunkaus kelio pabaigoje laukia neišmatuojamas džiaugsmas - juk visos
tyros svajonės galų gale išsipildo, o vienišas, mažas berniukas tampa
visame pasaulyje mylimu Kalėdų Seneliu.
Šiuo
romanu, knygos autorius Markas Leinas nori pagerbti savo mylimos
močiutės Elinos Aleksandros atminimą. Jos mirtis 1978 metų Kalėdų
išvakarėse dramatiškai pakeitė autoriaus požiūrį į Kalėdas ir šios
šventės vertybių skalę.
Visas
kviečiu paskaityti šią knygą,o tos kurios skaityti prisitingi, kviečiu
pažiūrėti filmą, pagal kurį ir buvo sukurta ši knyga. :)
"Kalėdų
istorijos" skaitytojas nebūtinai turi būti Kalėdų aistruolis, jis netgi
gali netikėti Kalėdų Seneliu. Knyga skirta tiems, kurie tiki artimo
meile ir pasiaukojimo ištisus metus.
